išblaivėti — vksm. Po kelių̃ kavõs puodẽlių ji̇̀s išblaivėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
blaivėti — 1 blaivėti, ėja, ėjo intr. 1. giedrėti, šviestis: Dangus blaivėja, daugiau nelis Šk. 2. eiti blaivyn, mažiau imti gerti: Kaimas blaivėjo, augo jame skaičius mokančių rašyti ir skaityti rš. 3. prk. protingai galvoti: Mums reikia pradėti blaivėti… … Dictionary of the Lithuanian Language
išblaivoti — intr. 1. išblaivėti: Žentas išblaivojo, kaip cigono vaikas blogų metų J. 2. išsistiebti: Pomidorai išblaivojo [anksti pasėti] Grl. blaivoti; išblaivoti … Dictionary of the Lithuanian Language
išsiblązgatyti — išsiblązgãtyti išblaivėti: Išsiblązgãtyti yra išsipagirioti J. blązgatytis; išsiblązgatyti; prasiblązgatyti … Dictionary of the Lithuanian Language
nusiblaivėti — 1 nusiblaivėti nusigiedryti: Dėkui Dievui, gal nusiblaivė̃s [oras] Trgn. blaivėti; išblaivėti; nusiblaivėti; prablaivėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prablaivėti — 1 prablaivėti intr. 1. Vv pragiedrėti, prašvisti: Ir prablaivėjo mums aptemęs melsvasis tėviškės dangus E.Miež. 2. išsipagirioti: Kai prablaivėjo, vėl ramiai kalbėjo rš. | refl. SD327. 3. refl. susitvardyti: Prasiblaivėjęs ir nurimęs bent tuo… … Dictionary of the Lithuanian Language
